Geišos – tai ne laisvo elgesio merginos, bet išsilavinusios, gražių manierų japonų menininkės, nuo vaikystės mokomos įvairių menų (įskaitant ir gundymo meną ), gražaus elgesio, svetimų kalbų, bendravimo su vyrais, įvairių žaidimų ir įgūdžių geišų mokykloje, kuriai vadovauja vyriausioji geiša. Už išlaikymą ir mokymą būsimosios geišos (jap. maiko) atsidėkoja patarnaudamos namuose vyriausiajai geišai.

    Būsimoji jaunoji gali būti paskirta mokytis į tokią geišų mokyklą geišų meno. Kaip būsimoji geiša (jap. maiko), kad išmoktų įvairių gudrybių, perimtų vyresnių geišų (jaunosios draugių) patirtį, ji turės sparčiai mokytis bei padėti vyresnėms geišoms.

    Vyresnės geišos (jaunosios draugės) turėtų paruošti aplinką (geišų mokyklą, į kurią priims naują mokinę). Geišų mokyklos apartamentus galima įrengti namuose: pasirūpinti raudonomis arba rožinėmis užuolaidomis (ypač tinka šilkinė medžiaga), ant sienų prikabinti spalvotų gėlių karpinių, šviestuvą uždengti rausvu popieriumi (tai suteiks jaukumo), kambario viduryje ar prie lango galima pastatyti didelę vazą su žydinčios sakuros šakelėmis (kadangi Lietuvoje jos neauga, puikiai tiks rožiniai popierėliai ar iškirptos gėlytės, prisegtos prie paprasčiausio medžio ar krūmo šakelių ), grindis galima papuošti švelniu kilimu, gėlių karpiniais ar laikinai išpiešti prasmingais hieroglifais, kambario kampuose jaukumo ir paslapties suteiks kelios kvapnios žvakės ir maloni ausiai muzika...

    Ne mažiau svarbu nei aplinka yra pačios geišos. Jos turi būti pasirengusios išmokyti maiko visko, ką moka. Ir jos ne šiaip stoties gėlelės, bet elitinės geišos. Taigi pirmiausia išvaizda: kiekviena geiša turėtų būti apsirengus kimono (ypač tinka šilkinė medžiaga), plaukus susisukusi į griežtą kuodelį bei susmeigusi jį lazdelėmis, veidą galima pašviesinti šviesesnio atspalvio pudra, o akis bei antakius paryškinti juodu pieštuku, lūpos – ryškiai raudonos (bet skoningai ). Neatskiriama geišos žavesio dalis – daili vėduoklė arba skėtukas.

    Kitas ne mažiau svarbus dalykas dėl kurio geiša yra vadinama geiša – tai jos sugebėjimai. Kiekviena geiša (jaunosios draugė) gali pasiskirstyti ir pasimokyti kokio nors japonų kultūrai būdingo meno: tradicinio šokio, dainavimo, arbatos ceremonijos, ikebanos, poezijos, literatūros, hieroglifų rašymo meno, vyrų viliojimo meno ir t.t. Šio vakaro dėka Jūs galėsit giliau pažinti japonų kultūrą, atskleisti puikiąsias jos savybes ir tokiu būdu dvasiškai praturtėti...

    Jaunoji maiko galės išmokti daug iš vyresnių geišų, kartoti jų judesius, veiksmus, klausti visko, kas ją domina apie namus, jaukumą, meilę...taip pat padėti savo mokytojoms kur jos tik paprašys (arbatą patiekti, puokštei gėlių surinkti ir pan.). Galiausiai, kai jau visko bus išmokusi, vyresnės geišos galės ją papuošti kaip jau nebe maiko, bet tikrą geišą, t.y. padaryti makiažą, aprengti ir pan.

Sėkmės ir Fantazijos!!!!

Atributika ir teminis makiažas Geišų mergvakariui