Mergvakaris buvo laikomas vienu svarbiausių žmogaus gyvenimo įvykių dar žiloje senovėje. Ne paslaptis, kad lietuviai – paskutiniai Europos pagonys , dar ilgai iki krikščionybės priėmimo tikėję daugybe dievų ir deivių, dangaus kūnais, gamtos reiškiniais ir kūriniais….Taip pat žinia, kad lietuvių senieji papročiai susiję daugiausia su žemdirbių patirtimi. Pati senovinė lietuvių kalba, dainos (raudos), palinkėjimai, patarlės, žaidimai labai skiriasi nuo šių dieninių…

    Mergvakario šventimo vieta geriausia pasirinkti gamtą, kadangi senovėje lietuviai gamtą labai gerbė, iš jos sėmėsi stiprybės. Tai galėtų būti giraitė, kalvų apsupta vietovė, netoli ežero, upės, miško, su laužaviete, kuo toliau nuo miesto triukšmo…Taip pat kai kuriems ritualams visai praverstų valtelė ar plaustas. O kad po visų ritualų nesužvarbtumėt, puiku būtų išsinuomoti greta kaimo turizmo sodybėlę su pirtele, kad esant nenumatytiems oro pokyčiams, būtų kur perkelti/pratęsti visą veiksmą, taip pat smagiai pasišokti su kaimo muzikantų pagalba

    Pradžiai būsimosios jaunamartės draugės galėtų pasiskirstyti vaidmenimis. Pagal tai reikės derinti aprangą, papročius, ritualus, visus veiksmus. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, senovės lietuvių deivės: Laima – atsakinga už laimę ir sėkmę, likimą, teisingus pasirinkimus, Gabija – šeimos židinio, darnos, šeimos ir buities globėja, ugnies deivė, Milda – meilės deivė, Budtė – išminties deivė, Pilvytė – pinigų, turto, lobių, sėkmės deivė, Veliuona – amžinos vilties deivė, Lietuva - laisvės, malonumų, džiaugsmo deivė, Pergrubė - pavasario, gėlių, daržų, žemės vaisių deivė, Nijolė – požemio pasaulio karalienė, Brėkšta – sapnų deivė, Gondu - vestuvinių iškilmių, vestuvių karalienė, išleidžianti mergaites už vyrų, seksualinių santykių deivė, Ragana – miško deivė, galinti pagaminti įvairiai veikiančių žolelių mišinių…Arba dangaus kūnai, gamtos reiškiniai: Saulė – dangaus karalienė, Mėnulis – jaunas dievaitis sidabriniu apdaru, Saulės vyras, gyvasties leidėjas (reikėtų arba persirengti vaikinu arba prigriebti vyr. lyties atstovą ), Aušra – Saulės tarnaitė, Vakarinė – Saulės duktė, Žėja – vakaro sutemų dievaitė, Žvaigždės – Saulės ir Mėnulio vaikai, Vėjai –Žiemys (N), Saulinis (E), Ožinis (SE), Pietys (S), Auštrinis (NE), Pilvinis (SW), Jūrinis (W), Vakarinis (NW), Planetos – Aušrinė (Venera), Indraja (Jupiteris), Selija (Saturnas), Ziezdrė (Marsas), Vaivora (Merkurijus), Žemė. Paprastumo dėlei galima tiesiog persirengti vaidilutėmis.

    Kad ir koks vaidmuo kuriai draugei tektų, kiekviena turėtų savo vaidmeniui tinkamiausiais rūbais apsirengti, naudoti atitinkamus aksesuarus ir makiažą. Tik nepamirškite, kad senovėje lietuvės moterys mėgo lino, drobės drabužius, rinkdavosi gamtos spalvas, ypač pilkšvą, taip pat rudą, žalią, rudai gelsvą, rudai raudoną, rusvą, languotus, ornamentuotus audinius. Galima puoštis antkaklėmis, karoliais, smeigtukais, segėmis, apyrankėmis ir t.t. Ypač tinka gintaro, bronzos ir žalvario dirbiniai. Makiažas – kuo natūralesnės, gamtos atspalvių.

    Taip pat reiktų pasirūpinti senovinėmis lietuviškomis vaišėmis. Galima iškepti tradicinį mergvakario “Kasos” pyragą.
Jam reikės:

500g miltų,
100g šilto pieno,
25g mielių,
125g cukraus
0,5 arb. š. druskos
tarkuotos citrinos žievelės,
125g sviesto ar margarino
125g varškės,
2 kiaušinių,
riešutų, cukatų, obuolio slyvų, razinų.

Viską reikia sumaišyti ir suminkyti, tuomet apdengus šiltai palaikyti 0,5 val. ir dar kartą perminkyti, vėl leisti tešlai pakilti ir vėl suminkius pinti “kasą”, kuriai taip pat leisti truputį pakilti. Prieš kepant aptepti kiaušiniu ir pabarstyti cukrumi, papuošti riešutais, cukatais, obuoliais, slyvomis, razinomis ir pan. Galima ant laužo virti žuvienę, cibulynę arba barščius su baravykais .

    Jei nenusiteikusios gaminti, galima apsilankyti ekologiškų produktų turgelyje ir nusipirkti juodos ruginės duonos, ragaišio, kaimiškų lašinukų, riestainių, meduolių, skilandžio, medaus, ožkos sūrio. Tradiciniai gėrimai – midus ir alus.

    Vakaro metu būsimai jaunajai draugės pina rūtų vainiką, kuris ir vasarą, ir žiemą žaliuoja, šukuoja jaunajai galvą, pina kasas, puošia jas gėlėmis ir rūtomis. Tai darydamos jos dainuoja, guodžia, pataria, linksmina nuliūdusią būsimą jaunąją. Dainuodamos mokina ir įtraukia ir jaunąją.

Senovinį mergvakarį švęsti tiktų sodyba "Gervių takas"